"Mike Resnick - Manamuki" - читать интересную книгу автора (Resnick Mike)

- Visai ne, - atðovë Vanda Nkobe. - Tai visiðkai naujas pasaulis. Að noriu apsidairyti. - Jos þvilgsnis nukrypo á
Ndemi, kuris ádëmiai þiûrëjo á jà. - Kas nors ne taip? - pasidomëjo ji.
- Tu esi labai stipri ir tvirta, - pritariamai iðtarë Ndemi. - Tai gerai. Galësi pagimdyti daug vaikø.
- Tikiuosi, kad ne, - atsakë ji. - Jei Kenijoje ir yra ko nors per daug, tai vaikø.
- Èia ne Kenija, - pataisë Ndemi.
- Að rasiu kitø bûdø bûti naudinga visuomenei.
Ndemi akimirksná tyrinëjo jà þvilgsniu:
- Kà gi, - pagaliau tarë jis, - tikiuosi, kad tu galësi neðioti malkas.
- Dþiaugiuosi, jog mums pavyko susitarti, - pasakë ji.
- Taèiau tau reikës naujo vardo, - tæsë Ndemi, - Vanda - europietiðkas vardas.
- Tai tik vardas, - tariau, - kurá pakeitus, ji netaps kikuji.
- Neprieðtarauju, - ásiterpë Vanda, - að pradedu naujà gyvenimà, todël man bûtinas naujas vardas.
Að gûþtelëjau peèius:
 - Kokio vardo norëtum?
Ji nusiðypsojo Ndemi:
- Tu man já iðrink, - pasakë.
Ndemi ilgam suraukë kaktà, po to dar kartà nuþvelgë moterá:
- Mano motinos sesuo, praëjusiais metais mirusi gimdymo metu, buvo vardu Mvangë, ir dabar kaime
niekas taip nebesivadina.
- Tuomet tebûnie Mvangë, - pasakë ji, - Mvangë va Ndemi.
- Bet að nesu tavo tëvas, - paprieðtaravo Ndemi.
Ji nusiðypsojo jam:
- Tu esi mano naujojo vardo tëvas.
Ndemi iðdidþiai iðpûtë krûtinæ.
- Na, o dabar, kai viskas jau nuspræsta, - tarë Nkobë, - kà darysime su mûsø bagaþu?
- Jums jo neprireiks, - pasakiau.
- Ne, jis mums bus reikalingas, - atðovë Mvangë.
- Jums buvo liepta nieko neimti ið Kenijos.
- Að atsiveþiau keletà kikois, kuriuos iðaudþiau pati, - pasakë ji, - tai, be abejo, turëtø bûti leistina, kadangi
að pati sau ausiu audiná ir siûsiu drabuþius Kirinijagoje.
Iðklausæs ir trumpai apsvarstæs jos paaiðkinimà, pritariamai linktelëjau galvà:
- Að atsiøsiu vienà ið vaikø paimti lagaminus.
- Jie nëra sunkûs, - paprieðtaravo Nkobë, - galiu pats juos paneðëti.
- Kikuji vyrai nieko nerenka ir neneðioja, - paaiðkino Ndemi.
- O kikuji moterys? - paklausë Mvangë, aiðkiai nenorëdama palikti bagaþo likimo valiai.
- Jos neðioja malkas ir grûdus, o ne lagaminus su rûbais, - atsiliepë Ndemi. - Ðá darbà, - iðtarë jis, su
panieka rodydamas á du odinius lagaminus, - dirba vaikai.
- Tuomet galime keliauti, - tarë Mvangë, - èia nëra vaikø.
Ndemi, ðvytëdamas ið pasididþiavimo, nuskuodë pirmyn.
- Leiskite já á prieká, - tariau. - Jo akys jaunos ir ðviesios. Jis sugeba áþiûrëti gyvates bei hienas,
besislapstanèias aukðtoje þolëje.
- Ar èia yra nuodingø gyvaèiø? - paklausë Nkobë.
- Keletas rûðiø.
- Kodël neiðnaikinate jø?
- Todël, kad èia ne Kenija, - atsakiau.
Þengiau paskui Ndemi, o Nkobë su þmona ëjo uþ mûsø, dalindamiesi áspûdþiais apie pastebëtus
gyvûnus bei juos supantá kraðtovaizdá. Nukeliavæ koká pusmylá, priartëjome prie ant takelio stovinèio
impalos patino.
- Argi jis ne puikus? - suðnabþdëjo Mvangë. - Paþiûrëk, kokie jo ragai!
- Gaila, kad neturiu fotoaparato! - pasakë Nkobë.