"Mike Resnick - Manamuki" - читать интересную книгу автора (Resnick Mike)

- Kirinijagoje fotoaparatai yra uþdrausti, - tariau.
- Að þinau, - atsakë Nkobë. - Taèiau, atvirai kalbant, nesuprantu, kaip toks paprastas daiktas galëtø
pakenkti tavo bendruomenei.
- Turint fotoaparatà, reikia fotojuostos, vadinasi, reikalinga gamykla, gaminanti fotoaparatus ir juostas.
Ryðkinti filmà reikia chemikalø, o po to - rasti vietà nepanaudotoms atliekoms. Nuotraukoms spausdinti
reikia fotopopieriaus, o mums vos uþtenka medþio ugniakurams.
Atsikvëpæs tæsiau:
- Kirinijaga tenkina visus mûsø troðkimus. Ðtai kodël mes atvykome èia.
- Kirinijaga tenkina visus jûsø poreikius, - tarë Mvangë. - Tai nëra visai tas pats.
Staiga Ndemi sustojo ir atsisuko á jà:
- Tai jûsø pirmoji diena èia, todël ðitoks neiðmanymas atleistinas, - paaiðkino jis. - Taèiau jokiai manamuki
nevalia ginèytis su mundumugu.
- Manamuki? - pakartojo ji. - Kas yra manamuki?
- Tai tu, - atsakë Ndemi.
- Esu girdëjæs ðá þodá anksèiau, - tarë Nkobë, - manau, kad jis reiðkia "þmona".
- Tu klysti, - atsakiau, - manamuki reiðkia moteriðkà giminæ apskritai.
- Tu kalbi apie moterá? - paklausë Mvangë.
Að papurèiau galvà:
- Apie bet kokià moteriðkos giminës nuosavybës rûðá, - paaiðkinau, - moterá, karvæ, kiaulæ, avá, kalæ.
- Ir Ndemi mano, kad að esu viena nuosavybës rûðiø?
- Tu esi Nkobës manamuki, - patvirtino Ndemi.
Ji minutëlei susimàstë, po to linksmai gûþtelëjo peèius:
- Velniai nematë, - pratarë ji angliðkai. - Jei Vanda tebuvo vardas, manamuki tëra tik þodis. Að tà iðkæsiu.




- Tikiuosi, - atsakiau suahili kalba, - nes tau teks su ðituo susitaikyti.
 - Ji negali bûti tokia kaip að! - Vambu beveik rëkë ant manæs. - Að esu vyriausioji
Koinagës þmona!
- Að turiu omenyje, kad ji nori pritapti prie mûsø bendruomenës.
- Neámanoma! - iðkoðë Vambu. - Ji pasakoja apie daugybæ keistø dalykø.
- Pavyzdþiui?
- Tai nesvarbu! Tu turi priversti jà iðvykti!
- Uþ tai, kad ji dëvi dailià khangà ir padarë gerà áspûdá Kibo? - paklausiau að.
- Tfu! - Ji suplojo rankomis. - Tu esi toks pat kaip Koinagë! Apsimeti
nesuprantàs, bet pats þinai, jog ji turi iðvykti!
- Að ið tiesø nesuprantu, - pasakiau.
- Tu esi mano, o ne jos mundumugu. Að atginsiu tau dvi riebias avis, jeigu tu
panaudosi prieð jà thahu.
- Að nesiruoðiu prakeikti Mvangës dël tavo iðvardintø prieþasèiø, - atsakiau
tvirtai.
Ji ilgai spoksojo á mane, po to nusispjovë, apsisuko ant kulno ir nukurnëjo
vingiuotu takeliu þemyn, kaimo link, visà laikà kaþkà nirtulingai murmëdama
panosëje, vos nepargriovusi Ndemi, gráþtanèio su vandens sklidinais moliûgais.
Per kitas dvi valandas að mokiau Ndemi derliaus uþkalbëjimø, o po to papraðiau
já nueiti á kaimà ir pakviesti Mvangæ.
Po valandos, lydima Ndemi, Mvangë, apsirëdþiusi tviskanèia khanga, uþkopë á
mano kalvà ir áþengë á mano boma.
- Jambo, - pasveikinau jà.