"Mike Resnick - Manamuki" - читать интересную книгу автора (Resnick Mike)

- Að esu Koriba, - atsakiau.
- Jis yra mundumugu, - iðdidþiai pridûrë Ndemi. - Að esu
Ndemi. - Jis trumpam nutilo. - Kada nors að taip pat tapsiu mundumugu.
Nkobë jam nusiðypsojo:
- Tikiu, kad tapsi. - Staiga jis prisiminë þmonà. - O ðtai Vanda.
Ji þengtelëjo priekin, nusiðypsojo ir iðtiesë rankà:
- Tikrø tikriausias mundumugu! - iðtarë ji suahili kalba su ryðkiu akcentu, - labai jaudinausi prieð ðá susitikimà!
- Tikiuosi, kad jums patiks naujasis gyvenimas Kirinijagoje, - atsiliepiau, spausdamas jai rankà.
- O, esu tuo ásitikinusi, - ðûktelëjo ji entuziastingai, o tuo metu, palikæs bagaþà, laivas spëriai pakilo aukðtyn. Vanda
apþvelgë sausà savanà ir pamatë trejetà gandrø bei ðakalà, kantriai
laukiantá, kol hiena pasisotins laukiniu verðiu, kurá ji sumedþiojo tà rytà.
- Man èia jau patinka! - Iðtarusi tuos þodþius, ji nutilo, o po to konfidencialiai pridûrë:
- Tai að priverèiau Tomà atvykti èia.
- Ið tikrøjø?
Ji linktelëjo galvà:
- Tiesiog nebegalëjau pakæsti Kenijos tokios, kokia ji tapo. Visos tos gamyklos, tas uþterðtumas! Kai tik suþinojau
apie Kirinijagà, ið karto panorau persikelti èionai, sugráþti á gamtà ir gyventi taip, kaip turëtume gyventi. - Ji ákvëpë
pilna krûtine:
- Pauostyk ðá orà, Tomai! Jis prailgins tavo gyvenimà deðimèia metø.
- Tau nebereikia manæs átikinëti, - nusiðypsojo jis, - að jau èia... argi ne taip?
Pasisukau á Vandà Nkobe.
- Jûs pati nesate kikuji, tiesa?
- Dabar esu, - atsakë ji, - kai tik iðtekëjau uþ Tomo. Taèiau atsakydama á tavo klausimà, galiu patvirtinti, kad ne. Að
gimiau ir uþaugau Oregono valstijoje.
- Oregone? - pakartojo Ndemi, ranka vydamas nuo veido kelias museles.
 - Amerikoje, - paaiðkino ji. Ir po akimirkos pridûrë:
- Beje, kodël mes kalbame suahili, o ne kikuji kalba?
- Kikuji - mirusi kalba, - pasakiau. - Daugelis mûsiðkiø jos jau nebemoka.
- O að tikëjausi, kad ji dar vartojama èia, - aiðkiai nusivylusi iðtarë ji. - Að jos mokiausi keletà mënesiø.
- Nuvykusi Italijon, jûs nekalbëtumëte lotyniðkai, - atsakiau. - Mes tebevartojame tam tikrus kikuji kalbos þodþius,
kaip kad italai vartoja lotyniðkus.
Ji patylëjo minutëlæ, o po to gûþtelëjo peèius:
- Kà gi, tuomet bent turësiu progà patobulinti suahili.
- Stebiuosi, kad jûs norite iðkeisti amerikoniðkàsias gërybes á Kirinijagà, - tariau, atidþiai jà stebëdamas.
- Apie tai svajoju jau daugelá metø, - atsakë Vanda. - Ir ne mane, o Tomà reikëjo átikinti atvykti èionai. - Ji patylëjo. -
Be to, að iðsiþadëjau daugelio tø taip vadinamø gërybiø, kai persikëliau ið Amerikos á Kenijà.
- Net Kenijoje esama ðiokios tokios prabangos, - pastebëjau. - Mes neturime nei elektros, nei vandentiekio, nei...
- Mes apsistojame, kur tik galima, - tarë ji, ir að suskubau uþdëti rankà ant Ndemi peties, kol pastarasis nesubarë jos
uþ tai, kad pertraukë mundumugu kalbà. - Að esu pripratusi prie sunkumø.
- Taèiau tu visada turëjai namus, á kuriuos galëjai sugráþti. Ðypsodamasi ji klausiamai paþvelgë á mane:
- Ar tik tu nebandai ákalbëti mane iðvykti?
- Ne, - atsakiau, - taèiau norëèiau pabrëþti, jog nieko nekintamo nëra. Jei bet kuris mûsø bendruomenës narys
pasijunta nelaimingas ir pageidauja iðvykti -jam tereikia praneðti Aprûpinimo tarnybai, ir laivas atvyks á uostà po
valandos.
- Tik ne mums, - tarë ji, - mes èia ilgam ámerksime uodegas.
- Ámerksite uodegas? - pakartojau.
- Ji turi omenyje, kad mes pasiliksime èia, - paaiðkino Nkobë, apkabindamas þmonà per peèius.
Mums bestovint, karðtas vëjas pakëlë dulkiø kamuolius.
- Manau, laikas palydëti jus á kaimà, - pasakiau, delnu prisidengdamas akis. - Jûs, be abejonës, esate pavargæ ir
pageidautumëte pailsëti.